city map

History : Angola

Angola

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Angolos Respublika – valstybė pietvakarių Afrikoje. Ribojasi su Namibija, Kongo Demokratine Respublika, Kongu, Zambija ir Atlanto vandenynu.

República de Angola


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

portugalų

Sostinė

Luanda

Didžiausias miestas

Luanda

Valstybės vadovai

José Eduardo dos Santos

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

1 246 700 km² (22)
-

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

12 127 071 (68)
9,73 žm./km² (174)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
51,95 mlrd. $ (77)
4 300 $ (113)

Valiuta

Kvanza

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +1
netaikomas

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Portugalijos
1975 lapkričio 11

Valstybinis himnas

Angolos himnas

Interneto kodas

.ao

Šalies tel. kodas

244

Turinys

1 Istorija
2 Politinė sistema
3 Administracinis suskirstymas
4 Geografija
5 Ekonomika
6 Gyventojai
7 Kultūra
8 Kita Informacija
9 Nuorodos

- Istorija


Kongo civilizacija
Bantu migracija
Valstybės XIII-XV a.:
Kongas, Ndongas, Matamba
Valstybės XV-XIX a.:
Loangas, Kakongas, Ngojas, Sojas, Teke, Ovimbundu, Luba, Jaka, Imbangala, Kuba, Lunda, Bemba, Kazembė, Alujana, Tonga
Žemyno imperijos XIX a.:
Čokvė, Tipu Tip, Garanganzė, Kololo
Kolonijos XVIII-XX a.:
Portugalų Vakarų Afrika, Belgijos Kongas, Prancūzų Ekvatorinė Af., Šiaurės Rodezija
Nepriklausomybė:
Angola, Kongo Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Zambija

Pagrindinis straipsnis: Angolos istorija

Istorija iki XIX a.: Kongo civilizacija, Mbundu, Ovimbundu

Dabartinė Angolos teritorija susiformavo XVIII a., ją kolonizavus Portugalijai. Iki tol ši teritorija kartu su Kongo respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Zambijos teritorija buvo neatskiriama Kongo civilizacijos dalis.

Šiaurinėje Angoloje XIII a. susikūrė seniausia civilizacijos valstybė - Kongo imperija, o Angolos teritorijoje buvo jos sostinė Mbanza Kongo. Į pietus nuo Kongo, centrinėje Angoloje gyveno mbundai, kurie panašiu metu įkūrė savo valstybes Matambą ir Ndongą.

XV a. portugalai pasiekė šias Afrikos pakrantes, užmezgė ryšius su Kongo imperija. XVI a. mbundų pakrantėje jie įkūrė Luandos miestą, kuris ilgainiui tapo Portugalijos Vakarų Afrikos politiniu centru. Kitas miestas piečiau, - Bengela, - irgi vykdė ekspansiją į žemyno gilumą.

XVII a. portugalai siekė užkariauti vietines valstybes, tačiau vienu metu Ndongo karalienei Nzingai pavyko suvienyti jas į bendrą kovą prieš portugalus. Tačiau nepaisant to, 1670 m. portugalai užėmė Ndongą. Kadangi šios valstybs valdovai tituluodavosi ngola, ilgainiui šis žodis prigijo visai šaliai, virsdamas Angola.

XVIII a. portugalai skverbėsi vis giliau į žemyną, prekiaudami su ovimbundais, kurie įkūrė valstybes centrinėje Angoloje ir tapo tarpininkais tarp europiečių ir valstybių žemyno gilumoje, ypač Lundos, Alujanos imperijų.

1885 m., per Berlyno konferenciją, buvo nustatytos Portugalijos Vakarų Afrikos ribos, kurios ir tapo dabartinės Angolos teritorija. Rytinės sienos buvo nustatytos 1891 m., sutartimi su Britanija, kuri užgrobė Barotselandą.

Portugalijos kolonijoje stiprėjant diskriminacijai, prasidėjo vietinių tautų judėjimai, kurie 1961 m. išaugo į Angolos nepriklausomybės karą. 1975 m. Angola galutinai iškovojo nepriklausomybę.

- Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Angolos politinė sistema

- Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Angolos provincijos

Angola suskirstyta į 18 provincijų:

Provincija	Plotas (km²)	Gyventojų (2001 m.)	Administracinis centras
Bengo	31 371	189 600	Caxito
Benguela	31 788	716 300	Benguela
Bié	70 314	1 320 800	Kuito
Cabinda	7 270	203 700	Cabinda
Cunene	89 342	244 500	Ondjiva
Huambo	34 274	1 765 100	Huambo
Huíla	75 002	950 600	Lubango
Cuando Cubango	199 049	133 200	Menongue
Luanda	2 418	2 468 900	Luanda
Malanje	97 602	1 032 200	Malanje
Moxico	223 023	362 100	Luena
Namibe	58 137	153 200	Namibe
Pietų Cuanza	55 660	669 100	Sumbe
Pietų Lunda	45 649	152 100	Saurimo
Šiaurės Cuanza	24 190	406 500	N'dalatando
Šiaurės Lunda	102 783	307 600	Lucapa
Uíge	58 698	1 032 800	Uíge
Zaire	40 130	320 800	M'banza Kongo

- Geografija

Pagrindinis straipsnis: Angolos geografija

- Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Angolos ekonomika

Angolos turtingas žemės ūkio sektorius yra pagrindinis prasigyvenimo šaltinis daugumai šalies gyventojų. Maistas turi būti gabenamas todėl, kad šalis kenčia nuo pilietinio karo. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava ir cukranendrės. Auginami kukurūzai, sizalis, medvilnė, tabakas, bananai. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Auginami galvijai, avys, ožkos, kiaulės.

Angola turi turtingus mineralinius išteklius. Nafta, dauguma jos yra prie Angolos krantų, yra pelningiausias produktas, teikia 50% šalies BVP ir 90% šalies eksporto. Deimantų kasyba taip pat yra svarbi ekonomimkos šaka. Išgaunamos gamtinės dujos, šalis turi geležies rūdos, fosfatų, vario, aukso, boksitų, urano išteklių. Šalyje yra metalų, žuvies, mėsos apdirbimo, cemento, tabako, tekstilės gamybos pramonė.

Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Kinija, Pietų Korėja, Portugalija, Prancūzija.