History : Bosnija ir Hercegovina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bosna i Hercegovina
Босна и Херцеговина

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	bosnių, kroatų, serbų
Sostinė	Sarajevas
Didžiausias miestas	Sarajevas
Valstybės vadovai	Sulejman Tihić Prezidentas
Plotas  - Iš viso  - % vandens	51 129 km² (124) nėra duomenų
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	4 498 976 (115) 87,99 žm./km² (82)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 24,80 mlrd. $ (106) 5 500 $ (96)
Valiuta	konvertuojamoji markė (BAM)
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC +1 UTC +2
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Jugoslavijos 1992 balandžio 5
Valstybinis himnas	Bosnijos ir Hercegovinos himnas
Interneto kodas	.ba
Šalies tel. kodas	387

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Bosnija ir Hercegovina

Bosnija ir Hercegovina (Bosnija ir Hercogovina) – valstybė Balkanų regiono vakaruose, sudaryta iš dviejų istorinių regionų – Bosnijos ir Hercegovinos. Rytuose ir pietryčiuose ribojasi su Serbija ir Juodkalnija, šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose su Kroatija, taip pat turi ~20 kilometrų Adrijos jūros pakrantę prie Neumo. Bosnijos ir Hercegovinos sienos atitinka dar 1878 m. Berlyno kongrese nustatytas šios teritorijos sienas.

- Istorija

Pagrindinis straipsnis: Bosnijos ir Hercegovinos istorija

Bosnija ir Hercegovina susideda iš dviejų istorinių regionų, kurie nėra susiję su dabartiniu administraciniu suskirstymu: Bosnijos ir Hercegovinos.

Dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos teritorija Antikos laikais buvo Ilyrijos ir Romos imperijos dalimi (Dalmatijos ir Panonijos provincijos).

Viduramžiais šalis buvo valdoma kaip Vengrijos arba Kroatijos karalysčių dalis, kol XIII a. nesusikūrė Bosnijos karalystė, apėmusi ir Hercegoviną. 1463 m. šalis buvo užimta ir prijungta prie Osmanų imperijos, jos provincija išbuvo iki 1878 m.

1875 m. rugpjūčio 29 d. Bosnijoje kilo sukilimas prieš turkus, su reikalavimu prisijungti prie Serbijos. 1878 m. kovo 3 d. San Stefano taikos sutartimi gavo autonomiją. 1878 m. birželio – liepos mėnesį pagal Berlyno kongreso nutarimą šalis buvo okupuota Austrijos – Vengrijos. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos valstybės dalimi.

1991 m. spalio 15 d. Bosnija ir Hercegovina pasitraukė iš Jugoslavijos sudėties ir paskelbė nepriklausomybę. Tarptautinis pripažinimas gautas 1992 m. balandžio 17 d., po referendumo, kurio metu dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę. Po nepriklausomybės paskelbimo Bosnijoje ir Hercegovinoje prasidėjo ketverius metus trukęs pilietinis karas tarp serbų, kroatų ir bosnių-musulmonų. Šiame kare serbų pusę palaikė Jugoslavija.

- Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Bosnijos ir Hercegovinos politinė sistema

Santvarka – federacija. Konstitucijos galia suteikta Daytono sutarties (1995) 4 priedui. Valstybei vadovauja iš trijų narių sudarytas Prezidiumas, kuriame atstovaujamos visos trys šalies tautinės grupės (bosniai, kroatai, serbai). Prezidiumo nariai renkami 4 metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose, nariai vadovauja Prezidiumui rotacijos būdu (po 8 mėnesius)

Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas (Skupstina), sudarytas iš dvejų rūmų – Nacionalinių Atstovų Rūmų (Predstavnicki Dom; 42 nariai) ir Tautos Rūmų (Dom Naroda; 15 narių).

Bosnijos ir Hercegovinos parlamentas taip pat sudarytas iš dviejų rūmų – Atstovų ir Tautos. Serbijos Respublikos parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas. Vyriausybės ir teismų sistemos atskirtos.

- Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Bosnijos ir Hercegovinos administracinis skirstymas

Dabartinis žemėlapis

Valstybė sudaryta iš trijų autonominių vienetų (skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai):

• Bosnijos ir Hercegovinos federacija (Sarajevas), 26 076 km²
• Serbų respublika (Banja Luka), 25 053 km²
• Brčko apygarda (Brčkas)

Bosnijos ir Hercegovinos federacija smulkiau suskirstyta į 10 kantonų, o Serbijos respublika – į 7 regionus.

- Geografija

Pagrindinis straipsnis: Bosnijos ir Hercegovinos geografija

Apie 90 % teritorijos užima kalnai, vidutinis aukštis 639 m. Aukščiausia vieta – Magličo kalnas pasienyje su Serbija (2396 m). Iš šiaurės rytų į pietryčius tęsiasi Dinarų kalnynas, šiaurėje – Savos žemuma.

Klimatas subtropinis mediteraninis (pajūryje ir Neretvos slėnyje), pereinantis į vidutinių platumų žemyninį (toliau nuo jūros), o kalnuose virš 1500 m virš jūros lygio – vėsus ir drėgnas.

Šalis turi ~20 km ilgio priėjimą prie Adrijos jūros.

Didžiausios upės – Sava, Una, Vrbasas, Bosna, Drina, Neretva. Didžiausias ežeras – Buško (56 km²)

Didžiausi Bosnijos ir Hercegovinos miestai:

• Sarajevas 297 512 gyventojų (jei įskaityti visą Sarajevo kantoną ir Serbų Respublikai priklausančius priemiesčius apie 450 000)
• Banja Luka 200 000 gyv.
• Mostaras 105 448 gyv.
• Tuzla 133 861 gyv.
• Zenica 128 495 gyv.
• Bihačas 60 707 gyv.
• Prijedoras 70 000 gyv.
• Gradiska 62 000 gyv.

- Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Bosnijos ir Hercegovinos ekonomika

Ekonomiškai federacija yra viena silpniausių Europoje. Svarbiausios ūkio šakos – naudingosios iškasenos ir jų perdirbimas. Kasamos akmens anglys, lignitas, geležies, vario, cinko, alavo, mangano bei chromo rūdos, boksitas, akmens druska. Apdirbamoji pramonė menka, labiau išvystyta tik metalurgija, kokso chemijos pramonė, mašinų gavyba.

39% teritorijos naudojama žemės ūkiui, daugiausiai sėjami javai (60 % visų žemės ūkiui naudojamo ploto).

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2000 metais eksportuota 950 mln. JAV dolerių vertės prekių, importuota – 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės. 2000 metais tiek importuota iš Lietuvos, tiek ir eksportuota į Lietuvą prekių už 0,4 mln litų.

- Demografija

Pagrindinis straipsnis: Bosnijos ir Hercegovinos demografija

• Kalbos: bosnių, kroatų, serbų. Serbai daugiausia naudoja kirilicą, o kroatai – lotynišką abėcėlę; bosniai anksčiau naudodavo abi, bet pastaruoju metu daugiausia lotynišką.
• Tautos: bosniai (Bosnijos musulmonai) 48 %, serbai 37,1 %, kroatai 14,3 %, Bosnijos čigonai.
• Religijos ir konfesijos: 40 % musulmonų, 31 % serbų stačiatikiai, 15 % katalikai, likusieji – judaistai, kitų religijų arba netikintys.

Tankiausiai gyvenama upių slėniuose, miesto gyventojų – 43%. Žemės ūkyje 1999 metais dirbo 6,1 % gyventojų, ekonomiškai aktyvių gyventojų – apie 1 mln., bedarbių – 40 %.

- Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Bosnijos ir Hercegovinos kultūra

Valstybėje privalomas aštuonmetis mokslas nemokamas (vaikams nuo 7 iki 15 metų). 2000 metais veikė 4 universitetai, 2 pedagoginės akademijos, aukštosiose mokyklose studijavo apie 40 000 studentų. Nuo 1994 metų veikia Švietimo atkūrimo fondas.

- Kita Informacija

• Bosnijos ir Hercegovinos ryšiai
• Bosnijos ir Hercegovinos transportas
• Bosnijos ir Hercegovinos karinės pajėgos
• Bosnijos ir Hercegovinos tarptautiniai santykiai
• Bosnijos ir Hercegovinos šventės

- Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Bosnija ir Hercegovina

Vikiteka: Bosnija ir Hercegovina – vaizdinė, garsinė ar kitokia medžiaga

Vikiteka

• Bosnijos istorijos datos

v • a • r

Habsburgų monarchijos administracinis padalijimas

Paveldimosios žemės Aukštutinė Austrija • Žemutinė Austrija • Vidinė Austrija: Štirija • Karintija • Karniola • Austrijos pakrantė • Istrija • Goricija • Išorinė Austrija: Forarlbergas • Forlande • Tirolis • Zalcburgas Čekijos karūnos žemės Bohemija • Moravija • Silezija • Lužica Transleitanija: Vengrijos karalystė • Kroatija-Slavonija Laikinai valdytos teritorijos Austrijos Nyderlandai (1713-1792) • Milano kunigaikštystė (1713-1797) • Neapolio karalystė (1713-1735) • Sardinijos karalystė (1713-1720) • Banatas (1718-1778) • Sicilijos karalystė (1720-1735) • Parmos kunigaikštystė (1735-1748) • Galicijos ir Lodomerijos karalystė (1772-1918) • Bukovina (1774-1918) • Vakarų Galicija (1795-1809) • Venecija (1797-1805, 1814-1866) • Dalmatija (1797-1805, 1814-1918) • Lombardija (1814-1859) • Krokuva (1846-1918) • Vojvodina (1849-1860) • Bosnija ir Hercegovina (1908-1918) •