History : Bolivija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bolivijos Respublika (Bolivija) – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Brazilija šiaurėje ir rytuose, Paragvajumi bei Argentina pietuose, Čile bei Peru vakaruose.

República de Bolivia
Bulibiya Mama Llaqta
Wuliwya Suyu

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	ispanų, kečujų, aimarų
Sostinė	Sukrė / La Pasas
Didžiausias miestas	La Pasas
Valstybės vadovai	Evo Morales Prezidentas
Plotas  - Iš viso  - % vandens	1 098 580 km² (27) 1,4%
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	8 989 046 (85) 8,18 žm./km² (177)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 27,21 mlrd. $ (100) 3 000 $ (126)
Valiuta	bolivianas (BOB)
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC -4 netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Ispanijos 1825 rugpjūčio 6
Valstybinis himnas	Bolivijos himnas
Interneto kodas	.bo
Šalies tel. kodas	591

- Istorija

Senovės Peru istorija
Pirminis periodas
Ankstyvasis akiratis: Čavinas
Ankstyvoji tarpinė grandis:
Viku, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiauanakas
Vidurinysis akiratis:
Varis, Tiauanakas
Vėlyvoji tarpinė grandis:
Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai
Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus
Peru užkariavimas
Peru, Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Čilė
Andų regionai
Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, Pietūs, Tolimieji pietūs

Pagrindinis straipsnis: Bolivijos istorija

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Centro-pietiniai Andai

Bolivijos teritorijos vakarinės sritys buvo neatsiejama Senovės Peru civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Centro pietinis regionas su centru prie Titikakos ežero. Ilgą laiką šiame regione viešpatavo Tiuanako miestas su išskirtine kultūra. Vėliau įsigalėjo aimarų valstybės, kurių svarbiausia buvo Kolja.

XV a. dabartinę Boliviją į savo imperiją įjungė Inkų imperija. Bolivijos teritorija įėjo į vieną keturių Imperijos provincijų - Koljasuju.

Inkų imperijos dalimi šalis išliko iki ispanų atvykimo XVI a., kai tapo Ispanijos Peru vicekaralystės dalimi. Pasipriešinimas pradėtas 1809 m., tačiau nepriklausomybė pasiekta 1825 m. Kurį laiką kartu su Peru sudarė vieną valstybę.

- Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Bolivijos politinė sistema

1967 m. konstitucija pakeista 1994 m., numato subalansuota vykdomąją, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios pasidalijimą. Tradiciškai stipri vykdomoji valdžia linkusi užtemdyti kongreso, kurio vaidmuo paprastai apsiriboja teisės aktų aptarimu ir patvirtinimu, inicijuotus vykdomosios valdžios. Tesimų sistema, susidedanti iš aukščiausiojo teismo ir žemesniųjų teismų departamentų, nuo seno kaltinama korupcija ir neefektyvumu. Po pakeistas konstitucijos ir vėliau priimtu įstatymų, vyriausybė pradėjo potencialiai radikalias reformas teisminėje sistemoje.

- Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Bolivijos departamentai

Bolivija yra suskirstyta į devynis departamentus:

• Čukisakos departamentas (Sukrė)
• Kočabambos departamentas (Kočabamba)
• Beni departamentas (Trinidadas)
• La Paso departamentas (La Pasas)
• Oruro departamentas (Oruras)
• Pando departamentas (Kobicha)
• Potosi departamentas (Potosi)
• Santa Kruso departamentas (Santa Krus de la Siera)
• Tarichos departamentas (Taricha)

Departamentai skirstomi į provincijas, provincijos - į savivaldybes, o savivaldybės - į kantonus.

- Geografija

Pagrindinis straipsnis: Bolivijos geografija

Bolivija – valstybė be išėjimo į jūrą vakarinėje Pietų Amerikoje. Vakarinė Bolivijos dalis yra Andų kalnuose. Viduryje Bolivijos yra Altiplano plokščiakalnis, kuriame ir gyvena didžioji dauguma Bolivijos gyventojų. Rytinėje dalyje yra žemuma, Amazonės drėgnieji atogrąžų miškai.

- Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Bolivijos ekonomika

Nepaisant didelių gamtinių dujų ir naftos, Bolivija yra viena iš skurdžiausių šalių Pietų Amerikoje. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš nelegalių kokainmedžių auginimo. Žemės ūkyje auginamos sojų pupelės, kava, medvilnė, kukurūzai, cukranendrės, ryžiai, bulvės.

Bolivijoje yra kasybos, lydymo, naftos perdirbimo, maisto produktų apdirbimo, nedidelė gamybos pramonė.

Importuojami naftos produktai, plastikas, popierius, lėktuvai ir jų dalys, maisto produktai, automobiliai, plataus vartojimo prekės. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Brazilija, Argentina, JAV, Peru.

- Demografija

Pagrindinis straipsnis: Bolivijos demografija

Bolivijos etninė demografija yra pasiskirsčiusi taip - šalyje 30 % Kečujų kalba ir 25 % Aimarų kalba kalbančių gyventojų. Didžiausios etninės grupės yra Kečujai (2,5 milijono), Aimarai (2 milijonai), Čikvitanai (180.000) ir Gvaraniai (125.000). Taigi visa indėnų populiacija sudaro 55 % gyventojų, likusią dalį sudaro - 30 % Metisai ir apie 15 % baltaodžiai.

Tarp baltaodžių Bolivijos gyventojų didžiausią dalį sudaro ispanai, likę dar nuo kolonizacijos laikų. Tarp kitų tautybių vyrauja vokiečiai (kurie įkūrė nacionalinę aviacijos bendrovę "Lloyd Aereo Boliviano"), italai, amerikiečiai, kroatai, rusai, lenkai ir baskai. Dauguma šių tautybių piliečių Bolivijoje gyvena kelias kartas.

Taip pat šalyje egzistuoja ir Afro-Bolivijos bendruomenė. Ją sudaro atvykėliai iš Afrikos, dažniausiai vergai, kurie atplukdyti į Braziliją vėliau atvyko gyventi į Boliviją. Daugiausiai tokių gyventojų gyvena Los Youngo regione, La Pase. Be afrikiečių dar vieną mažą grupę žmonių sudaro Japonijos gyventojai, pasiskirstę Santa Krus de la Siera mieste. Artimųjų Rytų gyventojai Bolivijoje sėkmingai verčiasi komercija.

Bolivija yra viena skurdžiausių Pietų Amerikos valstybių. Beveik 2/3 jos gyventojų, kurių daugumą sudaro žemdirbiai, gyvena skurde. Gyventojų tankumas labai įvairus - nuo 1 žm/kv.km. pietrytinėje šalies dalyje iki 10 žm./kv.km. centrinėje Bolivijoje. Kasmet gyventojų skaičius padidėja 1.45 %.

Didžioji dalis šalies gyventojų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą (jis taip pat laikomas nacionaliniu šalies tikėjimu), populiarus ir protestantizmas. Pagal 2001 m. apklausas, 78 % gyventojų yra Romos katalikai, 16 % protestantai, likusi dalis išpažįsta kitą krikščionybės tikėjimą.

- Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Bolivijos kultūra

Bolivijos kultūrą smarkiai įtakoja Aimarai, Kečujų kalbos atstovai, taip pat kitos populiarios Pietų Amerikos tautos.

Kultūros raida Bolivijoje dalinama į tris pagrindines dalis: iki Kolumbinis laikotarpis, kolonizacija ir respublikos laikotarpis.

Svarbūs archeologiniai griūvėsiai, aukso ir sidabro ornamentai, akmens paminklai, keramikos ir audinių dirbiniai yra likę iš ankstesnių iki Kolumbinio laikotarpio egzistavusių kultūrų. Svarbiausi išlikę griūvėsiai yra Tihuanakas, Samaipata, Inkalaita ir Iskanavaja. Kita šalies teritorija yra mažai ištyrinėta dėl sunkaus pasiekiamumo.

Ispanija atnešė į šalį savų meno kultūros tradicijų, kurios išsivystė į savitą architektūros, tapymo ir skulptūros stiliu, kuris buvo vadinamas "Metisų baroku". Kolonizacijos laikotarpiu šalyje buvo ne tik žymūs to meto menininkai, tačiau ir niekam nežinomi, tačiau gerai apmokyti akmens tašytojai, medžio drožėjai, auksakaliai ir sidabro apdirbėjai.

Žymiausi Bolivijos XX amžiaus menininkai yra šie: Guzmán de Rojas, Arturo Borda, María Luisa Pacheco ir Marina Núñez del Prado.

Šalis turi ir turtingą folklorą. Bolivijos vietinė folkloro muzika yra savita ir įvairi. "Velnių šokis", atliekamas žymiajame Oruro karnavale, yra vienas didžiausių folklorinių renginių Pietų Amerikoje. Šis karnavalas yra įrašytas į UNESCO Žodinio ir neapčiuopiamo žmonijos paveldo šedevrų sąrašą.

Bolivijos gyventojai labai mėgsta futbolą, kuris laikomas nacionaliniu sportu. Taip pat mėgiamas ir stalo futbolas, kurį tiek suaugę, tiek vaikai žaidžia tiesiog gatvėse.

- Kita Informacija

• Bolivijos ryšiai
• Bolivijos transportas
• Bolivijos karinės pajėgos
• Bolivijos tarptautiniai santykiai
• Bolivijos šventės

- Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Bolivija

Šis straipsnis apie geografiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.