History : Kuko salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

The Cook Islands
Kūki 'Āirani

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	anglų, maorių
Sostinė	Avarua
Valstybės vadovas	Elžbieta II
Ministras pirmininkas	Jim Marurai
Plotas  - Iš viso  - % vandens	225 vietoje 240 km² 0
Gyventojų  - Iš viso (2003)  - Tankis	- 21 008 87/km²
Nepriklausomybė	nėra (asociacijoje su Naująja Zelandija)
Valiuta	Naujosios Zelandijos doleris (NZD)
Laiko juosta	UTC-10
Nacionalinis himnas	Te Atua Mou'e
Interneto kodas	.ck
Šalies tel. kodas	682

Kuko salos (angl. Cook Islands) – parlamentinį savivaldos statusą turinti valstybė, esanti laisvoje asociacijoje su Naująja Zelandija. Salyną sudaro 15 mažų salų Ramiojo vandenyno pietuose. Apie 90 proc. vietinių gyventojų sudaro polineziečiai ir maoriai. Sostinė – Avarua, esanti Rarotongos saloje.

- Istorija

Nors Okeanijos salos yra išsibarsčiusios po visą vandenyną, Kuko salas Polinezijos gyventojai jau žinojo dar iki atrandant jas europiečiams. Rarotongos salą polineziečiai pirmą kartą išvydo tarp 600 ir 800 m. e. metų. Antropologai teigia, kad salų gyventojai yra kilę iš Mažosios Azijos ir per Malajos pusiasalį migravę į Polineziją. Vietinė legenda sako, kad žmonės atvyko iš žemės, kurią jie vadino Avaiki.

Ispanų tyrinėtojas A. de Mendanja (Alvaro de Mendaña) Pukapukos (Pukapuka) salą atrado 1595 metais. Jį lydėjo P. Fernandesas de Kirosas (Pedro Fernandez de Quiros), kuris atrado Rakahangos salą 1606 metais. 1770 metais kapitonas Dž. Kukas (James Cook) išvydo Atiu, Mangaia, Manuae, Palmerstono (Palmerston) ir Takutea salas. Pirmą kartą (1824 m.) salas Dž. Kuko vardu pavadino rusų kartografas Ivanas van Kruzenšternas (Johann von Krusenstern).

Jungtinės Karalystės kolonija 1888 m. gavo protektorato statusą, o 1901 m. birželio 11 d. salas aneksavo Naujoji Zelandija.

1965 m. rugpjūčio 4 dieną Kuko saloms buvo suteikta savivalda, laisvoje asociacijoje su Naująja Zelandija. Ta diena švenčiama kaip Konstitucijos diena.

- Geografija

Salos yra išsidėsčiusios pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, pusiaukelėje tarp Havajų ir Naujosios Zelandijos. Kuko salos yra skiriamos į dvi dalis – šiaurines ir pietines salas.

Šiaurinėje dalyje yra vulkaninės kilmės, o pietinėje – koraliniai atolai. Klimatas tropinis, jūrinis. Salyne vyraujantys oro srautai palaiko pastovią drėgmę ir temperatūrą. Pats karščiausias metų mėnuo yra sausis, kai temperatūra salose laikosi ties 26 °C laipsnių padala. Pats šalčiausias – liepa, kai temperatūra nukrenta ties 24 °C laipsnių riba. Sezoniniai klimato pasikeitimai nežymūs dėl to, kad salos nėra daug iškilusios virš jūros lygio, per metus iškrenta nuo 600 iki 1100 mm kritulių.

Rarotongos sala

Kuko salų gyventojai

• Pietinės Kuko salos:
  • Aitutakis (Aitutaki),
  • Atiu,
  • Mangaja (Mangaia),
  • Manuaė (Manuae),
  • Maukė (Mauke),
  • Mitiaras (Mitiaro),
  • Palmerstonas,
  • Rarotonga (joje yra sostinė),
  • Takutea.
• Šiaurinės Kuko salos:
  • Manihikis (Manihiki),
  • Nasau (Nassau),
  • Penrinas (Penrhyn),
  • Pukapuka,
  • Rakahanga,
  • Suvoravas (Suwarrow).

- Politinė sistema

Kuko salos turi didelę autonomiją Naujosios Zelandijos atžvilgiu. Salos visiškai atsako už visus savo vidaus reikalus.

Oficialiai valstybės vadovas yra Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, kuri salose turi savo atstovą, kaip ir Naujosios Zelandijos vyriausybė. Salų gyventojai yra Naujosios Zelandijos piliečiai. Įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas (Bendruomenių atstovų rūmai), renkamas trims metams.

- Ekonomika

Pagrindinė ūkio šaka yra turizmas, be to žymiai mažesnė svarbos – ofšorinė bankininkystė, perlų gavyba, jūros gėrybių ir vaisių eksportas.

- Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Kuko Salos

Vikiteka: Kuko Salos – vaizdinė, garsinė ar kitokia medžiaga

Vikiteka

• Kuko salų vyriausybė
• Kuko salų žemėlapis
• KiaOrana.com — iliustruota informacija apie Kuko salas su žemėlapiais

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.