city map

History : Kosta Rika

Kosta Rika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kosta Rikos Respublika (Kosta Rika) – valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne. Ribojasi su Panama pietuose, Nikaragva šiaurėje, taip pat Karibų jūra rytuose ir Ramiuoju vandenynu vakaruose.

República de Costa Rica


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

ispanų

Sostinė

San Chosė

Didžiausias miestas

San Chosė

Valstybės vadovai

Abel Pacheco

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

51 100 km² (125)
8,6%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

4 075 261 (121)
79,75 žm./km² (87)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
48,77 mlrd. $ (79)
12 000 $ (60)

Valiuta

Kosta Rikos kolonas (CRC)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC -6
netaikomas

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Ispanijos
1821 rugsėjo 15

Valstybinis himnas

Kosta Rikos himnas

Interneto kodas

.cr

Šalies tel. kodas

506

Turinys

1 Istorija
2 Administracinis suskirstymas
3 Geografija
4 Ekonomika
5 Gyventojai
6 Kultūra
7 Kita Informacija
8 Nuorodos

- Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kosta Rikos istorija

Prieškolumbiniu laikotarpiu dabartinės Kosta Rikos teritorijoje gyveno indėnai, priklausę tarpinei zonai tarp Mezoamerikos ir Andų kultūrinių regionų.

1502 m. rugsėjo 18 d. Kosta Rikos pakrantę priplaukė Kristupas Kolumbas.^- Kosta Rikos gyventojai majai ir actekai ispanų buvo nukariauti XVI amžiuje. Kosta Rika tapo piečiausia Naujosios Ispanijos kolonijos dalimi. Provincijos sostinė buvo Kartagina. 1673 ir 1709 kilę indėnų sukilimai sukėlė griežtą kolonizatorių reakciją ir vietiniai indėnai buvo beveik išnaikinti.

Trumpai prisijungusi prie Agustín de Iturbide sukurtos Meksikos imperijos (žr. Meksikos istorija), Kosta Rika 1823-1839 m. tapo Jungtinių Centrinės Amerikos provincijų dalimi (žr. Centrinė Amerikos istorija). 1824 m. sostinė perkelta į San Chosė. Po 1839 m. Kosta Rika tapo nepriklausoma valstybe. 1887 m. priimta Konstitucija, kuri vėliau ne kartą buvo taisoma.

Kosta Rika išvengė smurto ir neramumų, kurie buvo būdingi Centrinei Amerikai. Nuo XIX a. pabaigos jos demokratinę raidą pertraukė tik du trumpi smurto protrūkiai. 1949 m. José Figueres Ferrer panaikino kariuomenę, šalyje liko tik sukarinta policija; nuo to laiko Kosta Rika tapo viena iš nedaugelio regiono šalių, kurios demokratinė raida nebuvo pertraukiama kariškių valdymo.

Kosta Rika (ispaniškai „Turtinga Pakrantė“), nors ir lieka agrarine šalimi, pasiekė gana aukštą pragyvenimo lygį.

- Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kosta Rikos provincijos

Kosta Rika suskirstyta į 7 provincijas:

Alajuela
Cartago
Guanacaste
Heredia
Limón
Puntarenas
San José

- Geografija

Kosta Rikos pakrantė

Pagrindinis straipsnis: Kosta Rikos geografija

Kosta Rika yra Centrinės Amerikos sąsmaukoje, rytuose jos krantus skalauja Karibų jūra (212 km pakrantė), o vakaruose Ramusis vandenynas (1290 km pakrantė). Šiaurėje Kosta Rika ribojasi su Nikaragva (309 km siena), o pietuose su Panama (639 km siena). Ši šalis beveik penktadaliu mažesnė už Lietuvą.

Kosta Rika yra seismiškai aktyvioje zonoje, joje yra keli veikiantys ugnikalniai. Aukščiausias šalies ugnikalnis yra Irazú ugnikalnis (3431 m).

Žemumos plyti palei pakrantę ir didžiausių upių – San Chuano, Tempsique ir Cañas – slėniuose. Per šalies vidurį tęsiasi trys pagrindinės kalnų grandinės: Cordillera de Guanacaste (Miravalles ugnikalnis, 2021 m), Cordillera Central (ugnikalnis Irazú, 3432 m ir Turrialba, 3421 m) bei Cordilleera de Talamanca su aukščiausia Kosta Rikos viršune Chirripó Grande (3820 m). Cordillera Central papėdėje yra apie 900 km² dydžio slėnis Valle Central. Čia yra šalies sostinė San Chose ir kiti svarbiausi Kosta Rikos miestai (Kartagina, Alajuela, Heredia). Šiame slėnyje gyvena apie pusę valstybės gyventojų.

Karibų jūros pakrantė lagūninio tipo, o Ramiojo vandenyno pakrantės linija raižyta su daugeliu įlankų. Kosta Rikos upės trumpos ir sraunios. Didžiausias ežeras – Arena.

Seniau Kosta Rika buvo apaugusi miškais, turtingais raudonmedžių ir atogražų kedrų. Bet pastaruoju metu miškų plotų smarkiai sumažėjo, nes jie kertami dėl medienos ir tam, kad galima būtų užveisti daugiau kavos plantacijų. Tačiau vyriausybė supranta, kad naikinant miškus nyksta ir jų augalija bei gyvūnija, todėl imasi priemonių jiems išsaugoti. Dabar apie 23% miškų paversti saugomais draustiniais ir nacionaliniais parkais.

- Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Kosta Rikos ekonomika

Kosta Rika pirmoji Centrinėje Amerikoje pradėjo auginti kavamedžių, ir daugiau kaip šimtas metų kavos pupelės yra pagrindinė eksporto prekė. Beveik visą elektros energiją Kosta Rikoje gamina hidroelektrinės. Pastaruoju metu Kosta Rika turi ekonominių sunkumų, nes JAV nebeteikia tokios pagalbos kaip anksčiau, importuojamos naftos kainos kylao išvežamų kavos pupelių ir bananų kaino krinta.

- Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Kosta Rikos gyventojai

Apie 84% gyventojų yra baltųjų kilmės kreolai. Likusieji yra metisai (10%), negrai ir mulatai (5%) bei indėnai (1%). Vyraujanti religija yra katalikybė (81%). Beveik visi gyventojai kalba ispaniškai. Tik Limón provincijoje gyvenantys negrai ir mulatai daugiausia kalba anglų kalba.

Valstybės socialinio aprūpinimo sistema tobuliausia Centrinėje Amerikoje. Mokslas iki 15 metų nemokamas, San Chosėje yra 1843 m. įkurtas universitetas. Sveikatos apsaugai valstybė išleidžia beveik 25% biudžeto, todėl gyvenimo trukmė čia ilgiausia Centrinėje Amerikoje – 76 metai.