city map

History : Kipras

Kipras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kipras – valstybė ir sala Viduržemio jūroje.

Κυπριακή Δημοκρατία
Kıbrıs Cumhuriyeti


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

graikų, turkų

Sostinė

Nikosija (Lefkosia)

Didžiausias miestas

Nikosija

Valstybės vadovai

Dimitris Christofias

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

9 250 km² (161)
nėra duomenų

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

784 301 (153)
84,79 žm./km² (82)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
17,79 mlrd. $ (117)
22 700 $ (36)

Valiuta

Euras

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +2
UTC +3

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Jungtinės Karalystės
1960 rugpjūčio 16

Valstybinis himnas

Kipro himnas

Interneto kodas

.cy ir .nc.tr

Šalies tel. kodas

+357

Turinys

1 Istorija
2 Politinė sistema
3 Administracinis suskirstymas
4 Geografija
5 Demografija
6 Kultūra
7 Kita Informacija
8 Nuorodos

- Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kipro istorija

Salos istorija iki Bizantijos imperijos: Senovės Kipras

Nuo 1489 m. Kiprą valdė Venecijos respublika, 1570 m. užėmė Osmanų imperija. Nuo 1878 iki 1960 m., kai tapo nepriklausoma valstybe, Kipras buvo Jungtinės Karalystės valda. Nuo 1914 m. Kipras buvo Jungtinės Karalystė kolonija.

Atsižvelgdama į strateginę salos svarbą, Jungtinė Karalystė pasiūlė Graikijai ir Turkijai nebepretenduoti į salą, kai ji pasitrauks, ir nepriklausomo Kipro suverenitetui suteikti visų trijų šalių garantijas. Taip Kipras būtų apsaugotas nuo prijungimo prie kurios nors šalies ir nuo galimo jo padalijimo į atskiras teritorijas. Šis susitarimas galiojo, tačiau neilgai: 1974 m. graikų radikalai, inspiruoti iš Graikijos, bandė nuversti prezidentą Makarijusą ir paskelbti, kad Kipras tampa Graikijos dalimi. Į šį aktą griežtai reagavo Turkija, kuri į šiaurinę salos dalį įvedė savo kariuomenę ir paskelbė joje nepriklausomą Šiaurės Kipro Turkų Respubliką. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė nusprendė nesikišti ir nepalaikyti nė vienos iš šalių.
Nors pietinė graikiškoji salo dalis netapo Graikijos sudedamąja dalimi, Turkijos okupacinė kariuomenė šiaurėje taip ir liko. Taigi Kipras de facto tapo padalyta šalimi. Dvi jos dalis įskaitant ir padalytą sostinę, skiria Jungtinių Tautų pajėgų patruliuojama žalioji linija. Apie 78 proc. salos gyventojų graikų kontroliuoja apie 43 proc. šalies teritorijos, tuo tarpu apie 18 proc. salos gyventojų yra turkai, bet jie kontroliuoja apie 37 proc. teritorijos. Turkija taip pat vykdo per daug nereklamuojamą migracijos ir kolonizacijos politiką, skatindama daugiau turkų iš žemyno kraustytis į salą. Manoma, kad nuo 1974 m. iš Turkijos į Kiprą persikėlė gyventi daugiau kaip 100 tūkst. turkų migrantų. Šis daug asmeninių tragedijų ir sunkumų sukėlęs padalijimas nepanaikintas iki šiol, ir kol kas nesimato konflikto pabaigos. Nepadėjo konflikto sureguliuoti ir Jungtinių Tautų parengtas šalių susivienijimo planas, kurį 2004 m. balandžio mėn. referendume atmetė Kipro graikų bendruomenė. Šiaurinė salos dalis išlieka viena iš labiausiai militarizuotų pasaulio vietų.

- Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Kipro politinė sistema

Kipras yra prezidentinė respublika. Šalies ir Vyriausybės vadovas prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Jis skiria ir 11 Vyriausybės narių. Įstatymus leidžia šalies parlamentas – Atstovų Rūmai, kuriuos sudaro 80 narių, renkamų tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Parlamente 56 vietos yra skirtos graikų ir 24 vietos – turkų bendruomenių atstovams. 1974 m. prasidėjus konfliktui, turkai nebesiunčia savo atstovų, ir šios vietos iki šiol lieka laisvos.

- Administracinis suskirstymas

Kipro administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kipro apskritys

Kipras suskirstytas į šešias apskritis, kurių pavadinimai sutampa su apskričių centrų pavadinimais:

Kirėnija (Kyrenia)
Nikosija (Nicosia)
Famagusta (Famagusta)
Larnaka (Larnaca)
Limasolis (Limassol)
Pafosas (Paphos)

- Geografija

Kipro sala

Pagrindinis straipsnis: Kipro geografija

Kipras yra trečia pagal dydį Viduržemio jūros sala (po Sicilijos ir Sardinijos). Bendra jo teritorija 9251 kv. km. Aukščiausias kalnas yra Olimpas (1953 m). Ypač įspūdinga Kipro gamta – devynis mėnesius (nuo kovo iki lapkričio) šalyje trunka vasara, na, o likusius tris, kaip sako patys kipriečiai, – pavasaris. Todėl netgi per vadinamąjį pavasarį galima maudytis jūroje, kurios vandens temperatūra nenukrenta žemiau 18-19 laipsnių.

- Demografija

Pagrindinis straipsnis: Kipro demografija

2003 m. Kipre (be okupuotos šiaurinės dalies) gyveno 793 tūkst. gyventojų, iš jų 75,2 proc. – graikai, 11,6 proc. – turkai, 3,2 proc. – kitų tautybių. Šalyje yra dvi valstybinės kalbos – graikų ir turkų. Pagrindinės religijos – stačiatikybė ir islamas.

- Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Kipro kultūra

Kipre gausu įvairių istorijos laikotarpių paminklų. Čia rasime ir neolitinių gyvenviečių pėdsakų, ir antikinės helenistinės architektūros pavyzdžių, ir bizantiškų bei venecietiškų tvirtovių ir pilių liekanų, taip pat nemažai iš turkų valdymo laikų likusių mečečių.