city map

History : Estija

Estija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Estijos Respublika (est. Eesti Vabariik) yra valstybė Europos šiaurėje. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus šiaurėje (Suomių įlanka) ir vakaruose (pietvakariuose – Rygos įlanka).

Eesti Vabariik


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

estų

Sostinė

Talinas

Didžiausias miestas

Talinas

Valstybės vadovai

Tomas Hendrikas Ilvesas

Prezidentas

Andrus Anstrip

Premjeras

Plotas
- Iš viso
- % vandens

45 226 km² (129)
4,56% / nėra duomenų

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

1 324 333 (147)
29,28 žm./km² (140)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
26,00 mlrd. $ (102)
19 600 $ (42)

Valiuta

Estijos krona

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +2
UTC +3

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacija
Atgauta

nuo Rusijos
1918 vasario 24
1920 vasario 2
1940 birželio 16
1991 rugpjūčio 20

Valstybinis himnas

Estijos himnas

Interneto kodas

.EE

Šalies tel. kodas

372

Turinys

1 Istorija
2 Politinė sistema
3 Administracinis suskirstymas
4 Geografija
5 Ekonomika
6 Demografija
- 6.1 Religija
7 Kita informacija
8 Nuorodos

- Istorija

Pagrindinis straipsnis: Estijos istorija

Estija jau XIII a. pradžioje vadinta estų genties apgyventa teritorija, kurią sudarė 8 žemės. Per pirmuosius kryžiaus žygius į baltų ir finų žemes (XIII a. pradža) Estija buvo padalyta. Pietų Estija pateko į Livonijos konfederacijos sudėtį, o šiaurės Estija nuo 1219 iki 1346 m. priklausė Danijai, kuri po estų Jurginių sukilimo (1343-1345) pardavė šiaurės Estiją Teutonų ordinui. Po metų valdyti šiaurės Estiją pavesta Livonijos ordinui. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas. Jis atgaivintas 1583 m., kai šiaurinė Estija atiteko Švedijai ir įėjo į jos sudėtį kaip atskirai valdoma Estijos kunigaikštystė (vėliau provincija). Pietų Estija 1561 m. atiteko LDK (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikai). Po Abiejų Tautų Respublikos-Švedijos karo (1600-1629) pietų Estija atiteko Švedijai, tačiau nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su šiaurinėmis latvių žemėmis (Vidžeme ir Rygos miestu) įėjo į Livonijos provincijos sudėtį. Nuo 1645 m., kai Švedija atėmė iš Danijos Saremos salą, iki Šiaurės karo pabaigos (1721) visa estų apgyventa teritorija priklausė Švedijai (paskutiniai švediškai kalbantys gyventojai buvo repatrijuoti į Švediją per vokiečių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu).
1721 m., po Šiaurės karo visos švedų valdytos estų ir latvių žemės pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Buvusi švedų Estijos provincija tapo Estliandijos gubernija, o Livonijos provincija – Lifliandijos gubernija.

Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., nors netrukdomai kurti nepriklausomą respubliką kliudė vokiečių okupacija, trukusi nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. lapkričio 11 d., savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1940 m. birželio mėnesį, pagal ankstesnį TSRS susitarimą su Vokietija, šalį okupavo Tarybų Sąjunga, o po mėnesio buvo paskelbta Estijos Tarybų Socialistinė Respublika. 1940 m. rugpjūčio mėn. Estija prijungta prie Tarybų Sąjungos. Nuo 1941 iki 1944 m., kai šalis buvo okupuota vokiečių kariuomenės, Estija buvo pavaldi Ostlando generaliniam komisariatui ir patyrė Trečiojo Reicho genocidinę politiką.

Estija, 1920-1940

- Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Estijos politinė sistema

Estija yra konstitucinė demokratija su vienerių rūmų parlamento renkamu prezidentu. Prezidentą 5 metų kadencijai renka parlamentas 2/3 balsų dauguma. Jei parlamente prezidento išrinkti nepavyksta, jis renkamas antrame ture, kuriame dalyvauja parlamento nariai ir 273 savivaldybių atstovai. Pagrindinė prezidento funkcija – ministro pirmininko skyrimas, kurį tvirtina parlamentas.

Įstatymų vykdomąją valdžią sudaro ministras pirmininkas ir 14 ministrų.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienerių rūmų parlamentui, vadinamu Riigikogu arba Valstybės Susirinkimu. Jame yra 101 narys. Parlamento nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Šiuo metu parlamente atstovaujamos 6 politinės partijos 2003 m. kovo 2 d. rinkimuose surinkusios daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų.

Aukščiausiasis teismas yra Riigikohus, kuriame yra 17 teisėjų su parlamento iki gyvos galvos skiriamu pirmininku. Jo kandidatūrą teikia prezidentas.

Europos parlamente Estiją atstovauja 6 nariai: 3 socialdemokratai, po vieną Centro, Reformų ir Tėvynės Sąjungos partijų atstovą. Per paskutinius rinkimus į Europos parlamentą juose dalyvavo 26,89 proc. rinkėjų.

- Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Estijos apskritys

Estija yra suskirstyta į 15 apskričių (maakond), o šie – į valdas (vald).

Estijos apskritys (pavadinimai pagal Europos vietovardžių žodyną):

Apskritis	Administracinis centras	Apskrities pavadinimas estiškai
Harjuma	Talinas	Harju
Hyjuma	Kerdla	Hiiu
Jegevama	Jegeva	Jõgeva
Jervama	Paidė	Järva
Lenema	Hapsalu	Lääne
Pelvama	Pelva	Põlva
Pernuma	Pernu	Pärnu
Raplama	Rapla	Rapla
Rytų Viruma	Jehvis	Ida-Viru
Sarema	Kuresarė	Saare
Tartuma	Tartu	Tartu
Vakarų Viruma	Rakverė	Lääne-Viru
Valgama	Valga	Valga
Veruma	Veru	Võru
Viljandima	Viljandis	Viljandi

- Geografija

Pagrindinis straipsnis: Estijos geografija

Estija yra miškinga šalis, miškai dengia apie 30% šalies teritorijos. Klimatas – vidutinis drėgnas. Didžiausias ežeras – Peipus (3800 km²). Ilgiausia upė – Emajogis, kurios ilgis – 218 km. Estijai priklauso taip pat keletas šalia esančių salų, iš kurių didžiausia – Sarema. Aukščiausia vieta – Munamiagio k. (318 m).

- Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Estijos ekonomika

Estija yra nauja Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos narė, sėkmingai perėjusi prie efektyvios rinkos ekonomikos, turinti tvirtus ryšius su Vakarų valstybėmis, viena iš pirmųjų naujų Europos Sąjungos narių (kartu su Lietuva) ruošiasi įsivesti Eurą. Po Rusijos krizės 1998-9 metais Estijos, kaip ir kitų Baltijos šalių ekonomika nuolat auga (vidutiniškai 5 proc. per metus, 2004 m. – 6,2 proc.). Infliacija 2004 m. sudarė 3 proc.

Pagrindinės ekonomikos šakos – tai elektronika, telekomunikacijos. Išvystyta transporto infrastruktūra. Ypač didelę įtaką daro atkeliavusios naujos technologijos iš Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, trijų pagrindinių prekybos partnerių. Nepaisant to, kad einamosios sąskaitos deficitas išlieka didelis, šalies biudžetas turi apie €151 mln. perviršį (2004 m.).

2005 m. paskutinio ketvirčio nedarbo lygis siekė 7,0 proc. Palyginus su tuo pačiu 2004 m. ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 1,5 proc.

- Demografija

Pagrindinis straipsnis: Estijos demografija, Taip pat žiūrėkite: Estijos miestų sąrašas

Estijos statistikos departamento duomenimis, 2000 kovo 31 dieną Estijos tautinė gyventojų sudėtis buvo:

67,9 % estai
25,6 % rusai
2,1 % ukrainiečiai
1,26 % baltarusiai
0,86 % suomiai
Totoriai, latviai, lenkai, žydai, lietuviai – mažiau nei 0,2%

Šalyje nemažai nuolatinių gyventojų, turinčių Rusijos pilietybę.

- Religija

Religingų gyventojų dalis nėra didelė, didžioji dalis estų nepriklauso jokiai konfesijai. Apie 32 % gyventojų priskiria save tam tikrai konfesijai, tarp jų: