city map

History : Fidžis

Fidžis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fidžio Salų Respublika (Fidžis) – valstybė Ramiajame vandenyne, Fidžio salose.

Republic of the Fiji Islands
Matanitu Tu-Vaka-i-koya ko Viti


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

anglų

Sostinė

Suva

Didžiausias miestas

Suva

Valstybės vadovai

F. Bainimarama

Vyriausiasis kontrolierius

Plotas
- Iš viso
- % vandens

18 270 km² (150)
0%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

905 949 (151)
49,59 žm./km² (117)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
5,50 mlrd. $ (150)
6 100 $ (93)

Valiuta

Fidžio doleris

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +12
netaikomas

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Jungtinės Karalystės
1970 spalio 10

Valstybinis himnas

Fidžio himnas

Interneto kodas

.fj

Šalies tel. kodas

+679

Turinys

1 Istorija
2 Politinė sistema
3 Administracinis suskirstymas
4 Geografija
5 Ekonomika
6 Kita Informacija
7 Nuorodos

- Istorija

Pagrindinis straipsnis: Fidžio istorija

Pirmieji žmonės į Fidžį atvyko iš pietryčių Azijos gerokai ankščiau, iki to kai XVII a. salos buvo atrastos europiečių. Tačiau europiečiai salose pastoviai lankytis pradėjo tik XIX a. 1874 metais salos pateko Didžiosios Britanijos įtakon ir tapo jos kolonija. 1970 metais buvo dovanota nepriklausomybė nuo Dižiosios Britanijos. 1987 metais kariniai perversmai du kartus buvo pertraukę demokratinį valdymą. Jų priežastimi tapo nepasitenkinimai vyriausybe, kurioje dominavo Fidžio indų bendruomenės nariai.

1990 metų konstitucija garantavo teisę kontroliuoti Fidžį etniniams gyventojams ir tai išprovokavo stiprią indų emigraciją; gyventojų populiacijos nuosmukis neigiamai įtakojo salų ekonomiką, bet garantavo melaneziečiams didesnės jų populiacijos skaičių. 1997 metų konstitucijos pataisos sulygino teises. 1999 metais laisvuose ir taikiuose rinkimuose išrinkta vyriausybę, kurioje dominavo etniniai gyventojai, kariniame perversme nuvertė Fidžio nacionalistas Džordžas Speitas (George Speight). 2000 metų pabaigoje demokratija triumfavo ir Laisenija Karasė (Laisenia Qarase), kuris vadovavo laikinajai vyriausybei buvo išrinktas ministru pirmininku.

Tokio dydžio šalis kaip Fidžis turi nepaprastai veiksnias karines pajėgas, kurios yra svarbios pagalbininkės JT taikos operacijose įvairiose pasaulio šalyse.

2006 gruodžio 5 d. įvykdytas karinis perverstas, jau ketvirtas per 20 metų. Valdžia užėmę kariškiai vadovaujami F. Bainimarama paleido parlamentą. Fidžio vyriausybės nušalintasis premjeras L. Qarase prašė įsikišti didžiųjų kaimynių Australijos ir Naujosios Zelandijos, tačiau šios nesutiko. Tarptautinė bendrija bendrija pasmerkė perversmą, o kaimynės ketina įvesti sankcijas kariškių valdomam Fidžiui. 2006 m. sustabdyta Fidžio narystę Tautų Sandraugoje^-.

- Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Fidžio politinė sistema

Šalies vadovas yra prezidentas, kurį renka Didžioji vadų taryba penkerių metų kadencijai. Nors jo valdžia yra minimali ir sumodeliuota pagal britų monarchijos pavyzdį, prezidentas turi išimtinę teisę, kuri gali būti panaudota tik nacionalinės krizės metu. Jis taip pat yra ir Fidžio vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Prezidentas formaliai skiria ministrą pirmininką, kurio kandidatūrą tvirtina Atstovų rūmai. Praktikoje, didžiausios politinės partijos arba koalicijos lyderis tampa ministru pirmininku. Tačiau susiskaldžiusiam parlamentui kartais nepavyksta prieiti vieningos nuomonės.

Po karinio perversmo įvykdyto 2006 gruodžio 5 d. valdžią užgrobė kariškiai. Karinė diktatūra, kurios vadovas F. Bainimarama.

- Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Fidžio (administracinio suskirstymo vienetai)

Fidžis suskirstytas į tris regionus, vadinamus sektoriais:

Centro-rytų sektorius,
Šiaurės sektorius,
Vakarų sektorius.

Rotumos sala, kuri yra šiaurėje nuo pagrindinio salyno, turi dalinę vidinę autonomiją.

- Geografija

Pagrindinis straipsnis: Fidžio geografija

Fidžio žemėlapis

Fidžio salyną sudaro 322 salos, iš kurių tik 1/3 apgyvendintos. Viti Levu ir Vanua Levu – pagrindinės salos. Viti Levu saloje yra ir Fidžio sostinė Suva, kurioje gyvena šalies 3/4 gyventojų. Salos kalnuotos su viršūnėmis iki 1200 metrų, apaugusios tropiniais miškais. Salose tai pat yra ir kiti salyno miestai, tokie kaip Labasa, Lautoka, Nadis (Nadi) ir Savusavu. Aukščiausia vieta – Tomanavinivio (Tomanavinivi) kalnas Viti Levu saloje (1323 m). Mažosios salos daugiausia yra koralinės kilmės, žemos. Yra atolų, daugumos salų pakrantėse – koralų rifai.

- Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Fidžio ekonomika

Fidžio ekonomika viena iš labiausiai išsivysčiusių tarp Ramiojo vandenyno salų. Fidžyje gausu miškų, mineralų ir žuvininkystės išteklių. Cukraus eksportas ir gerai išvystyta turizmo pramonė, salas kasmet aplanko apie 500 000 turistų (pagrindinis užsienio valiutos šaltinis). Cukraus perdirbimo pramonė sudaro trečdalį šalies pramonės. Šalies ilgalaikės problemos – žemas investicijų lygis ir nuosavybės teisės neužtikrinamumas. Neigiamą įtaka ekonomikai daro politinis nestabilumas Fidžyje, 2000 metais jos augimas sumažėjo 2,8%, o 2001 metais pakilo tik 1%. Tačiau turizmo sektorius greitai atsigavo ir jau 2002 metais pasiekė lygį, kuris buvo iki perversmo. Fidžio biudžeto deficitas 2002 metais sudarė 6%. Vyriausybės sugebėjimas valdyti biudžetą priklauso nuo šalies grižimo prie politinio stabilumo ir investuotojų pasitikėjimo.

Vienintelis pagrindinis dangoraižis visame Fidžyje – 14 aukštų Nacionalinių atsargų banko pastatas Suvoje.