History : Islandija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Islandijos Respublika – nedidelė valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos.

Lýðveldið Ísland

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	islandų
Sostinė	Reikjavikas
Didžiausias miestas	Reikjavikas
Valstybės vadovai	Ólafur Ragnar Grímsson Prezidentas Halldór Ásgrímsson Ministras pirmininkas
Plotas  - Iš viso  - % vandens	103 000 km² (105) 2,7%
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	299 388 (168) 2,91 žm./km² (186)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 11,40 mlrd. $ (135) 38 100 $ (8)
Valiuta	Islandijos krona
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC +0 netaikomas
Nepriklausomybė Suverenitetas Respublika	1918 gruodžio 1 1944 birželio 17
Valstybinis himnas	Islandijos himnas
Interneto kodas	.is
Šalies tel. kodas	354

- Istorija

Pagrindinis straipsnis: Islandijos istorija

Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 metus. IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje čia atsikėlė norvegų vikingai. Pirmasis vikingas Islandijoje buvo Flóki Vilgerðarson, jis salai suteikė ir dabartinį pavadinimą. 930 metais įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas – Alþingi.

985 m. dėl nužudymo iš salos buvo ištremtas Erikas Rudasis. Išplaukęs į vakarus jis atrado Grenlandiją. Eriko Rudojo sūnus Leifas 1000-aisiais metais kaip manoma atrado Ameriką ir pavadino ją Vinlandu.

300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o 1262 m. tapo Norvegijos dalimi. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 metų, o vėliau – Danijos priklausoma teritorija.

1918 metais Islandija įgijo suverenitetą. Po to, kai 1940 balandžio 9 d. Vokietija okupavo Daniją, Altingas nusprendė, kad Islandija turi tapti nepriklausoma, nors formaliai nepriklausomybė nebuvo paskelbta. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos salą okupavo britai ir amerikiečiai, siekdami neleisti salai patekti į vokiečių rankas. 1944 metais Islandijai suteikta pilna nepriklausomybė.

Po Antrojo pasaulinio karo Islandija tapo NATO nare, tačiau į Europos Sąjungą niekada nestojo. Tarp 1958 ir 1976 m. tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vyko net trys „menkių karai“ dėl menkių žvejybos teisių.

Islandija, toumetinio užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono iniciatyva, buvo pirmoji valstybė, 1991 m. pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstyvių nepriklausomybę.

- Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Islandijos politinė sistema

Altingas - Islandijos parlamentas

Islandija yra demokratinė parlamentinė valstybė. Seniausią pasaulyje parlamentą – Altingą – sudaro 63 nariai, renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams.

- Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Islandijos regionai

Islandija skirstoma į 8 regionus. Smulkiau šalis skirstoma į 23 sritis (isl. sýsla, dgs. sýslur) ir 14 savarankiškų miestų (isl. kaupstaður, dgs. kaupstaðir). Žemiausiame lygmenyje yra 104 apylinkės (hrepur), kurios rūpinasi švietimu, transportu ir komunaliniu ūkiu.

- Geografija

Pagrindinis straipsnis: Islandijos geografija

Geologiniu požiūriu Islandija yra vulkaninė sala, Vidurio Atlanto kalnagūbrio dalis, tačiau dėl kultūrinių priežasčių laikoma Europos žemyno dalimi. Sala yra virš tektoninių plokščių sandūros ir karštojo taško, todėl joje yra nemažai ugnikalnių – Hekla, Katla, Askja, Grímsvötn, Hvannadalshnúkur(aukščiausia šalies viršūnė).

- Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Islandijos ekonomika

Islandija – viena turtingiausių pasaulio šalių. Ekonomika istoriškai labai priklausė nuo žvejybos, kuri iki šiol sudaro apie 40% viso eksporto ir 8% darbo vietų. Neturėdama gamtinių išteklių (išskyrus gausius hidro- ir geoterminės energijos šaltinius), šalis ekonomiškai priklausoma nuo besikeičiančių žuvies kainų. Ekonomika lieka priklausoma nuo krintančių žuvies išteklių, taip pat ir nuo krintančių pasaulinių kainų pagrindinių jos eksportuojamų žaliavų: žuvies ir žuvies produktų, aliuminio ir ferosilicio. Paskutiniu metu vystoma turizmas ir kitos paslaugos, technologijos, energetika ir kitos pramonės šakos, kurios sumažino žvejybos įtaką ekonomikai.

Pagrindiniai vyriausybės planai – tęsti savo politiką mažinant biudžeto deficitą, skolinimąsi iš užsienio, esančią infliaciją, taip pat pertvarkyti žemdirbystę ir žvejybą, plečiant ekonomiką, privatizuojant valstybei priklausančius objektus. Vyriausybė pasisako prieš įstojimą į Europos Sąjungą, pagrindinė to priežastis – baimė, kad bus prarasta žvejybos resursų kontrolė.

Islandijos ekonomika paskutiniame dešimtmetyje diversifikuota į gamybą ir aptarnavimo sferą, taip pat plėtojamas programų kūrimas, biotechnologijos ir finansinis aptarnavimas. Išaugo ir turizmo sektorius, įskaitant ekoturizmą ir banginių stebėjimą. Augimo tempas sulėtėjo tarp 2000 ir 2002, bet ekonomika išaugo 4,3% 2003 ir 6,2% 2004. Bedarbystė sudaro 1,8% ir yra mažiausia tarp EEA (European Economic Area) šalių.

99% šalies elektros pagaminama hidro- ir geoterminėse elektrinėse.

Žemdirbystė – bulvės, žalios daržovės, aviena, pieniniai produktai.

- Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Islandijos demografija

Didžioji dalis Islandijos gyventojų yra skandinaviškos kilmės. Nutolusi salos padėtis ilgą laiką ribojo migraciją. Dėl to genetiškai Islandijos gyventojai yra labai artimi.

Kultūriškai ir kalbiškai islandai priklauso skandinavams, islandų kalba yra viena iš skandinavų kalbų. Pagrindinė religija – liuteronizmas, kuris yra ir valstybinė Islandijos religija (89,4% gyventojų save laiko liuteronais).

Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Reikjavikas. Kitos svarbesnės gyvenvietės: Akureyri, Kópavogur, Hafnarfjördhur, Keflavík ir Vestmannaeyjar.

- Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Islandijos kultūra

Islandijoje gimė ir kūrė keletas įžymių kultūros asmenų ir grupių, tokių kaip alternatyviojo roko grupė The Sugarcubes, dainininkė Björk, repo-roko grupė Quarashi, techno muzikos grupė GusGus, post-roko grupė Sigur Rós, dainininkė Emilíana Torrini, eksperimentinės muzikos grupė múm ir kiti.

Islandijos raštingumo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje. Islandijoje mėgiami įvairūs intelektualiniai užsiėmimai, tokie kaip literatūra, menas arba šachmatai.

Norint geriau suprasti Islandijos kultūrą, būtina žinoti, kad islandai labai vertina nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Islandai didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba. Modenioji islandų kalba yra labai artima senajai Old Norse kalbai, kuria kalbėta vikingų amžiais.

Islandijos visuomenėje ir kultūroje nepaplitusi moterų diskriminacija. Daug moterų užima aukštas pozicijas valdžios ir verslo struktūrose. Moterys po vedybų pasilieka savo mergautines pavardes, kadangi islandai paprastai nesikreipia pavardėmis, o vietoje jų naudoja tėvavardžius.

- Kita Informacija

• Islandijos ryšiai
• Islandijos Transportas
• Islandijos karinės pajėgos
• Islandijos tarptautiniai santykiai
• Islandijos šventės

- Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Islandija